Itališkas sodas, dar vadinamas Viduržemio jūros sodu, pasižymi aiškia struktūra, šviesos gausa ir architektūrine tvarka. Tai ne spontaniška augalų kompozicija, o apgalvotai suformuota erdvė, kurioje reljefas, takai ir želdiniai veikia kaip viena sistema.
Šiam stiliui ypač tinkami nuožulnūs ar reljefiški sklypai – terasinė struktūra leidžia išnaudoti aukščio skirtumus ir sukurti aiškią erdvinę hierarchiją. Lygioje teritorijoje terasos taip pat gali būti formuojamos dirbtinai, tačiau tuomet svarbu išlaikyti proporciją ir nepersistengti su dekoratyvumu.
Itališkas sodas visų pirma yra apie šviesą. Atviros, saulėtos erdvės ir užuovėja – būtinos sąlygos, nes dauguma šiam stiliui būdingų augalų mėgsta šilumą ir gerai drenuotą dirvą. Lietuvos klimato sąlygomis svarbu atsakingai parinkti rūšis ir numatyti apsaugą jautresniems augalams.
Būdingi elementai
• Terasinis reljefas ir aiški ašinė kompozicija.
• Tiesūs takai, šviesaus akmens ar žvyro dangos.
• Pergolės, apaugintos vijokliais, formuojančios šešėlio ir šviesos kontrastą.
• Fontanai, baseinai ar kiti vandens elementai, suteikiantys centrą kompozicijai.
• Skulptūros ir architektūriniai akcentai.
• Dideli moliniai ar akmeniniai vazonai, dekoratyvinės vazos.
• Geometriškai formuojami želdiniai ir aiškiai apibrėžtos vejos plokštumos.
Įžvalga: nors itališkas sodas siejamas su prabanga, svarbiausia čia ne elementų kiekis, o jų proporcija. Vienas aiškus centrinis akcentas dažnai sukuria stipresnį efektą nei keli konkuruojantys objektai.
Būdingi augalai
• Koloniškos formos visžaliai augalai – kukmedžiai, kadagiai (Lietuvoje dažniau naudojami kaip kiparisų alternatyva).
• Pilkšvų ar sidabriškų lapų augalai: levandos, kiečiai, notros, eraičinai.
• Saulę mėgstantys, sausras toleruojantys daugiamečiai augalai: kraujažolės, šalavijai, bandreniai, zundos, gumbenės.
• Struktūriniai krūmai – sidabrakrūmiai, pūkeniai, pūsleniai, kuriantys formų ir spalvų kontrastą.
• Vijokliai pergolėms – vynuogės, visterijos (reikalaujančios šiltesnių, nuo vėjų apsaugotų vietų).
• Vazonuose auginamos sezoninės gėlės – pelargonijos, verbenos, lobelijos, petunijos.
• Prieskoniniai augalai dekoratyviniuose induose – čiobreliai, raudonėliai, melisos, rozmarinai (pastarasis dažniau auginamas kaip sezoninis arba peržiemojantis patalpose).
Itališkas sodas – tai aiškios linijos ir šilumos pojūtis. Jis tinka tiems, kurie vertina tvarką, architektūrinį aiškumą ir saulės pripildytas erdves. Kuriant šį stilių Lietuvoje svarbu ne kopijuoti pietų kraštų vaizdinius, o ieškoti jų interpretacijos – atsparios mūsų klimatui, racionalios priežiūros požiūriu ir proporcingos konkrečiam sklypui. Tik tuomet itališko sodo charakteris išlieka autentiškas ir tampa organiška konkrečios vietos dalimi.
