Olandiškas sodas, dažnai vadinamas „Olandiška banga“, – tai natūralistinės krypties kraštovaizdis, kuriame augalai komponuojami dideliais, vientisais masyvais. „Bangos“ pavadinimas siejamas su banguojančiu vaizdu, kurį sukuria ilgais ruožais sodinami daugiamečiai žoliniai augalai ir dekoratyvinės žolės. Sužėlusios jos juda vėjyje, formuodamos gyvą, kintančią struktūrą.
Tai santūrus, bet gyvybingas stilius, kuriame svarbiausia – augalo forma, tekstūra ir sezoninė kaita. Spalva čia nėra pagrindinis kompozicijos elementas. Daug svarbiau – kaip augalas atrodo skirtingais metų laikais ir kaip jis įsilieja į bendrą masyvą.
Rudenį ir žiemą nužydėję stiebai dažnai paliekami. Jie suteikia architektūriškumo, struktūros bei tampa maisto ir prieglobsčio šaltiniu paukščiams. Todėl šiam stiliui tinka augalai, kurie ne tik gražiai žydi, bet ir estetiškai sensta.
Svarbu nesuklysti – „mažai priežiūros“ nereiškia „be priežiūros“. Tinkamas augalų parinkimas pagal dirvožemį, saulės kiekį ir drėgmės sąlygas yra esminė šio stiliaus sėkmės dalis.
Būdingi elementai
• Plačios, minkštų linijų gėlynų juostos.
• Natūralios dangos – žvyras, skalda, žolės takai.
• Atviros, aiškiai apibrėžtos augalų zonos.
• Minimalistinė ar vizualiai „ištirpusi“ mažoji architektūra.
• Natūralūs reljefo perėjimai be griežtų terasų.
• Subtilūs, kraštovaizdyje integruoti takai.
Įžvalga: Olandiško stiliaus sodas geriausiai atsiskleidžia erdvesniuose sklypuose, kur galima kurti platesnes augalų juostas. Mažoje teritorijoje svarbu išlaikyti proporciją, kad augalų masyvai neužgožtų erdvės pojūčio.
Būdingi augalai
• Dekoratyvinės varpinės žolės – miskantai, lendrūnai, soruolės, viksvos, melvenės.
• Tvirti, struktūriniai daugiamečiai augalai – ežiuolės, kraujažolės, rykštenės, rudbekijos, veronikūnai.
• Ilgai formą išlaikantys žoliniai augalai – šilokai, bandreniai, monardos.
• Smulkiažiedės, natūralistinės tekstūros augalai – gauros, katžolės, snapučiai.
Olandiškas sodas – tai sezonų kaita grįsta kompozicija, kurioje augalai tampa pagrindiniais veikėjais. Kai masyvai suplanuojami pagal vietos sąlygas ir išlaikoma aiški struktūra, ši „banga“ išlieka harmoninga ir natūraliai įsilieja į aplinką.
